Nežinau kodėl tokia mintis parėjo,bet nutariau rašyti tušinuku...
Tai vat..Hmmm nuo ko čia pradėti........
Laiškas,Meilė,šiluma,jausmai..!!....Popieriaus lapas,tušinukas..
Gerai,aš,man vis dar sunku ir nemeluosiu,bet man velniškai skauda,nes žinau,kad ir kaip aš bandyčiau pamiršti viską kas buvo.
AŠ negaliu..NEGALIU,nes tie prisiminimai vis vejasi mane kaip juodas šešėlis tamsoje..
Tu,pamiršai,nebemyli ir nieko nebejauti MAN..O Tavo buvęs gyvenimas,dar velniškai Myli Tave..
Bandai piešti naują piešinį,bet jau kitom spalvom,o aš bandau užbaigti seną..Pripažįstu nesiseka..
Tavo žodžiai jie buvo skaudus..
Žinau,šis laiškas toks beprasmis,kaip ir tas kurį rašiau anksčiau,kai dar maniau,kad galime išsaugoti Meilę,tą tyra ir nuostabia Meilę...
Man patinka rašyti laiškus..Nors šito laiško Tu neperskaitysi,bet man patinka rašyti laiškus Tau..♥
Praėjau mėnuo..Jis taip lėtai slinko...
Kiekvieną dieną sėdėdavau kambarį ir žiūrėdavau į keturias sienas ir ta tyla buvo žudanti..
Net nepajusdavau,kaip skruostais pradėdavo riedėti sūrios ašaros..
Laikas slinko taip lėtai..Dar dieną atrodydavo,kad viskas gerai,o vakaro aš nelaukdavau labiausiai,nes tamsa mane žudė,tamsa,tyla,keturios sienos,muzika,prisiminimai,laukimas ir aš.....Taip būdavo kiekvieną dieną..
Kol.....Kol aš pradėjau prie to priprasti..Prie tylos,laukimo,tamsos,baimės,ašarų...
Slinko dienos,pradėjo džiūti ašaros...Pripažįstu,kad būna tokių dienų kai visą dieną praverkiu,nes grįžta prisiminimai,bet dabar yra geriau...
Žinau,kad niekada nieko taip nebemylėsiu ,kaip Mylėjau JĮ,kaip Mylėjau Tave..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą