2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis

Aš vis dar Jį Myliu..

Aš nieko nežinau..
Nežinau kaip Jis dabar gyveni..Gyvena be manęs...
Ar Jam blogai ar gerai..Ar skauda ar ne ar Jis laimingas ar ne..
Jis kažkur dingo,išgaravo..Taip kaip ir staiga pasirodė mano gyvenime,taip ir išgaravo iš jo...Staiga ir netikėtai..
O aš taip norėčiau,kad Jis grįžtu pas mane..Taip labai,labai norėčiau ,kad Jis grįžtu..
Visam laikui pas mane..ir aš žinau,kad ilgai rašysiu viską kas mano širdyje,nes tik taip aš nors trumpam galiu nusiraminti..Rašydama...
Nes labai sunku išgyventi be Jo..
Taip sunku..Net nemaniau,kad gali būti taip sunku,o atrodo kas čia yra pamiršti žmogų kurį mylėjai juk atsiras kažkada kažkoks kitas žmogus,bet vistiek yra taip sunku pamiršti tą kurį mylėjai ypatingai..........
Viską paaukočiau už vieną apkabinimą..Taip norėčiau,kad Jis apkabintu..Tik vieną kartą apkabintu..
Taip aš vis dar Jį Myliu..

2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Vėl..


Taip man ir vėl reikia, kad būtum šalia, kad  apkabintu, paguostum, saugotum, rūpintumeisi,
gintum mane ir tik MANE, kad pabučiuotum ir, kad aš galėčiau paskęsti Tavo glėbyje.. Jausti
Tave visada.. Kiekvieną minutę.. Kad vien išgirdus Tavo balsą man per kūną pereitų milijonai šiurpuliukų, kad vien pamačius Tave man širdis daužytųsi kaip pašėlus..
Kaip tą kartą kai sakei, kad ypatingai..♥   Noriu verkti tik iš laimės, o ne iš nusivylimo, kad neturiu Tavęs....;( . Noriu laukti Tavo žinutės ir žinoti, kad jos sulauksiu..!.
Noriu gauti daug raudonų rožių ir, kad viena iš jų būtų netikra ir kad Tu pasakytum Mylėsiu Tave iki tol kol nu vis paskutinė rožė...Noriu žiūrėti į Tave, noriu turėti Tave, noriu bučiuoti, Mylėti, galvoti, saugoti, globoti, pasitikėti, kvėpuoti Tavimi.. Noriu, noriu, noriu tik Tavęs.. Tavo akių, lūpų, apkabinimų, prisilietimų, Tavo jausmų, Tavo kvapo kuris varo mane iš proto....
Noriu girdėti Tavo balsą.. Tavo prisilietimai kurie manyje sukelia audras...Aš taip visko pasiilgau..
Aš laukiu Tavęs, prašau ateik pas mane, ateik...

2012 m. lapkričio 20 d., antradienis

11 minučių

"Kas yra 11 minučių žmogui...?... 
Kas tos minutės yra man...?... 
11 minučių aš einu ryte... 
11 minučių aš galiu sau skirti pietums... 
Kartais kur nors pavėluoju 11 minučių... 

Bet man patinka...
Man patinka 11 minučių skaityt tą pačią žinutę…
Man patinka 11 minučių lėtai sriūbčioti vyną...
Man patinka bučiuotis 11 minučių ir dar patinka galvot apie tas minutes...
Siaubingai patinka ryte einant galvoti apie 11 minučių su Tavim...o vakare
prisižadėti sau...kad būtinai tai susapnuosiu...
Dar patinka 11 minučių būt su Tavimi... 11 minučių tavo glėby...

Aš noriu visų 11 minučių...kurias man pažadėjai...
Mes turim tiek laiko...
Visada norėčiau... Kiekvieną dieną...
Būti... Kvėpuoti... Dusti... Suktis... Kristi... Užsimerkti ir jausti...kaip mane lieti... Jausti tavo karštas lūpas ant veido... Kaklo... Ant rankų... Visur... Užuosti tavo kvapą... koks jis...?...

11 minučių...
Man reikia tiek nedaug... Tik 11 minučių iš Tavo ramių dienų ir naktų...
11 minučių iš Tavo akių... 11 minučių Tavo dėmesio... 11 minučių man... 11 minučių Tavo švelnumo ir Meilės...
Tiek nedaug...
Tik pabūti 11 minučių Tavo glėbyje...Tavo dalimi...Tavimi...
Noriu pavogti Tavo rankas...akis...kaklą...pečius ...nugarą...Tavo lūpas...
Tavo...
11 minučių Tavęs viso... Visu kūnu... Visa siela... 11 minučių jausmo... 11 minučių kūno - iš Tavęs ir iš manęs...

Tu net neįsivaizduoji...kokio didelio ilgesio diena yra šiandien...
Aš nieko negaliu... Nes galvoju apie Tave... Sėdžiu jau valanda ir nieko
daugiau... Tik Tu... Ir tos minutės...
Net neįsivaizduoji kaip man trūksta tų minučių...
11 minučių...
Tiek nedaug iš Tavęs noriu pasiimti - 11 minučių Tavo širdies...

Išgirsk mane... Man labai to reikia... Man labai Tavęs trūksta. Man Tavęs reikia...
Ypač lūpų ir akių... Ypač lūpų... Man reikia 11 minučių Tavo pasaulio...

Pasaulis gali ištverti be Tavęs 11 minučių...
O aš pradedu jausti...kad nebegaliu... "

2012 m. lapkričio 2 d., penktadienis

Laiškas...

Ilgai galvojau kuo rašyti šį laišką,pieštuku ar tušinuku..
Nežinau kodėl tokia mintis parėjo,bet nutariau rašyti tušinuku...
Tai vat..Hmmm nuo ko čia pradėti........
Laiškas,Meilė,šiluma,jausmai..!!....Popieriaus lapas,tušinukas..
Gerai,aš,man vis dar sunku ir nemeluosiu,bet man velniškai skauda,nes žinau,kad ir kaip aš bandyčiau pamiršti viską kas buvo.
AŠ negaliu..NEGALIU,nes tie prisiminimai vis vejasi mane kaip juodas šešėlis tamsoje..
Tu,pamiršai,nebemyli ir nieko nebejauti MAN..O Tavo buvęs gyvenimas,dar velniškai Myli Tave..
Bandai piešti naują piešinį,bet jau kitom spalvom,o aš bandau užbaigti seną..Pripažįstu nesiseka..
Tavo žodžiai jie buvo skaudus..
Žinau,šis laiškas toks beprasmis,kaip ir tas kurį rašiau  anksčiau,kai dar maniau,kad galime išsaugoti Meilę,tą tyra ir nuostabia Meilę...
Man patinka rašyti laiškus..Nors šito laiško Tu neperskaitysi,bet man patinka rašyti laiškus Tau..♥
Praėjau mėnuo..Jis taip lėtai slinko...
Kiekvieną dieną sėdėdavau kambarį ir žiūrėdavau į keturias sienas ir ta tyla buvo žudanti..
Net nepajusdavau,kaip skruostais pradėdavo riedėti sūrios ašaros..
Laikas slinko taip lėtai..Dar dieną atrodydavo,kad viskas gerai,o vakaro aš nelaukdavau labiausiai,nes tamsa mane žudė,tamsa,tyla,keturios sienos,muzika,prisiminimai,laukimas ir aš.....Taip būdavo kiekvieną dieną..
Kol.....Kol aš pradėjau prie to priprasti..Prie tylos,laukimo,tamsos,baimės,ašarų...
Slinko dienos,pradėjo džiūti ašaros...Pripažįstu,kad būna tokių dienų kai visą dieną praverkiu,nes grįžta prisiminimai,bet dabar yra geriau...
Žinau,kad niekada nieko taip nebemylėsiu ,kaip Mylėjau JĮ,kaip Mylėjau Tave..

2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Hhhhhmm.....
Atsikėliau šiandien ryte ir pagalvojau,kad gal ir nėra taip jau blogai kaip atrodo..
Galima padaryti gyvenimą linksma ir gražų..Tik reikia didelio noro ir pastangų...!..;**
Pagalvojau,kad ši diena iš tiesų gali būti GERA...
Šiandien vėlinės..Reikia prisiminti mirusius,uždegti žvakutę,nueiti į bažnyčia ar šiaip padaryti kažką gero ir naudingo..
Vakare pasikviesti draugę-draugą..Pasikalbėti,išsikepti pyragą ir pažiūrėti filmą..Juk atostogos greit baigsis ir reiks kipti vėl į mokslus,tai kodėl gi ne padarius kažko gero,įdomaus ir linksmo...
Supratau,kad jei pati aš spinduliuosiu gėriu,šiluma ir noru padėti kitiems,sulauksiu to paties iš kitų žmonių..
Nusišypsokite ir paskleiskit po pasaulį gėrį,meilę,šilumą...!!..;))

2012 m. spalio 28 d., sekmadienis

Myliu aš jį..Jis pats nuostabiausias ir geriausias..♥♥
Paklausykit mielieji...♥


2012 m. spalio 27 d., šeštadienis

Noras....

Atostogos, šeštadienis,miegas,pusryčiai,mintys,muzika ir AŠ...
Viena....
Galvoju,galvoju,galvoju..Jau nusibodo taip gyventi.
Nusibodo gyventi vienai,laukti kažko,tikėtis stebuklo..
Man nusibodo būti gerai mergaitei..
Man įgriso toks gyvenimas..
Kartais pagalvoju,kad geriausia būtų išeiti,numirti,negrįžti,nes nei velnio niekam aš nereikalinga apart šeimos narių,kurie kartais irgi užknisa...
Sėdėjimas,nieko neveikimas..MANE ŽUDO.  .. ..
Nusibodo verkti,vaidinti,kad viskas gerai,nusibodo kažko bijoti..Bijoti,kad JIS myli kitą merginą..
Aš tokia permaininga,vieną dieną giedra ir gražu šviečia saulė,o jau kitą lyja,žaibuoja,griaudžia,pučia vėjas, didelė audra MANYJE....
Dar diena jaučiuosi gerai,o vakare kai sutemsta ir danguje pasirodo žvaigždės,laukiu kol viena iš jų nukris ir aš galėsiu sugalvoti norą,kuris turbūt išsipildys,kad grįžtum TU.. .
Na,kad manęs niekada nepaliktum sugrįžęs,kaip tada kai buvome dar drauge,kai žadėjai,kad niekada neištarsi man SUDIE..!..;/*

2012 m. spalio 26 d., penktadienis

Keturios sienos ir tuštuma..!

Taip,taip,taip..Liko man tik keturios sienos ir tuštuma,nes jis išėjo,paliko mane..Užtrenkė duris ir dingo tirštame rūke..!
Man taip skauda širdį,liūdna ir velniškai negera..
Paliko manyje  tik žaizdą kuri ilgai neužgis. . .
Gerai yra tik tiek,kad jau mažiau skauda nei prieš dvi savaites..
Taip, jis pamilo kitą merginą,o mane ištrynė iš savo knygos.Aš jam likau už paraštės,tik miglotas prisiminimas.
Kuris ir taip jau baigia išblėsti..
O aš negaliu jo pamiršti.!
Tos akys,šypsena,bučiniai,pažadai,apkabinimai,priesaiką apie amžiną meilę....;((
Viskas išblėso,išnyko...!
Jis man buvo gyvenimo ramstis,padėdavo,patardavo,saugodavo,mylėjo,kentėjo,kartu su manimi..
O DABAR..!..
Aš viena,vieniša liko tik keturios sienos ir tuštuma,dainos akordas,krūvos prisiminimų,daug ašarų ir bemiegių naktų..
Žudantis laukimas...
Ir sužeista širdis....!!..;/