2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Į jūrą ♥

Norėčiau įbristi giliai į jūrą, panerti po vandeniu ir jausti kaip po mažu siela palieka  mano kūną.
Kaip po mažu pradeda trukti oro ir pagaliau aš užgestu, ir mano siela virsta dar viena žvaigžde danguje, tarp tūkstančių kitų žvaigždžių,nes be Tavęs prasmės gyventi aš tiesiog neturiu.

2013 m. birželio 29 d., šeštadienis

Vieną dieną manęs paklausė vieną mergina kas tau yra tas vaikinas?.
o aš atsakiau.Jis tas dėl kurio aš gyvenu.Tik dėl jo aš kiekvieną dieną atsikeliu,tik dėl jo esu tokia laiminga.Myliu jį taip stipriai,kad tu net nenumanai.Jei reikėtu aš jam net savo širdį paaukočiau,kad tik jis liktų    gyvas,net nedvejočiau dėl to.Jis mano gyvenimo prasmė. Mano oras ir vanduo. Man daugiau be jo nieko nereikia.Jis mano vaikinas dėl kurio aš padaryčiau viską.!!.♥.:**

Ačiū.:)

Taip seniai nerašiau....Gal todėl,kad nežinojau ką parašyti ir mintys pynėsi kiekvieną dieną.Sukosi ir sukosi ratu pamažu..
Aš tiesiog dėkoju Tau už tai,kad atėjai pas mane ir aš tapau vėl laiminga.:))
ačiū už šypsena.Už kiekvieną bučinį kurį man dovanoji.:).Dėkoju už nuoširdžia ir tyrą meilę.♥
Už apkabinimus tokius šiltus ir stiprius.:3 Ačiū,kad gražinai mane į pilnavertį gyvenimą.:)
Dabar vėl šypsausi kaip beprotė,nes turiu Tave.!!.♥.

2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis

Aš vis dar Jį Myliu..

Aš nieko nežinau..
Nežinau kaip Jis dabar gyveni..Gyvena be manęs...
Ar Jam blogai ar gerai..Ar skauda ar ne ar Jis laimingas ar ne..
Jis kažkur dingo,išgaravo..Taip kaip ir staiga pasirodė mano gyvenime,taip ir išgaravo iš jo...Staiga ir netikėtai..
O aš taip norėčiau,kad Jis grįžtu pas mane..Taip labai,labai norėčiau ,kad Jis grįžtu..
Visam laikui pas mane..ir aš žinau,kad ilgai rašysiu viską kas mano širdyje,nes tik taip aš nors trumpam galiu nusiraminti..Rašydama...
Nes labai sunku išgyventi be Jo..
Taip sunku..Net nemaniau,kad gali būti taip sunku,o atrodo kas čia yra pamiršti žmogų kurį mylėjai juk atsiras kažkada kažkoks kitas žmogus,bet vistiek yra taip sunku pamiršti tą kurį mylėjai ypatingai..........
Viską paaukočiau už vieną apkabinimą..Taip norėčiau,kad Jis apkabintu..Tik vieną kartą apkabintu..
Taip aš vis dar Jį Myliu..

2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Vėl..


Taip man ir vėl reikia, kad būtum šalia, kad  apkabintu, paguostum, saugotum, rūpintumeisi,
gintum mane ir tik MANE, kad pabučiuotum ir, kad aš galėčiau paskęsti Tavo glėbyje.. Jausti
Tave visada.. Kiekvieną minutę.. Kad vien išgirdus Tavo balsą man per kūną pereitų milijonai šiurpuliukų, kad vien pamačius Tave man širdis daužytųsi kaip pašėlus..
Kaip tą kartą kai sakei, kad ypatingai..♥   Noriu verkti tik iš laimės, o ne iš nusivylimo, kad neturiu Tavęs....;( . Noriu laukti Tavo žinutės ir žinoti, kad jos sulauksiu..!.
Noriu gauti daug raudonų rožių ir, kad viena iš jų būtų netikra ir kad Tu pasakytum Mylėsiu Tave iki tol kol nu vis paskutinė rožė...Noriu žiūrėti į Tave, noriu turėti Tave, noriu bučiuoti, Mylėti, galvoti, saugoti, globoti, pasitikėti, kvėpuoti Tavimi.. Noriu, noriu, noriu tik Tavęs.. Tavo akių, lūpų, apkabinimų, prisilietimų, Tavo jausmų, Tavo kvapo kuris varo mane iš proto....
Noriu girdėti Tavo balsą.. Tavo prisilietimai kurie manyje sukelia audras...Aš taip visko pasiilgau..
Aš laukiu Tavęs, prašau ateik pas mane, ateik...

2012 m. lapkričio 20 d., antradienis

11 minučių

"Kas yra 11 minučių žmogui...?... 
Kas tos minutės yra man...?... 
11 minučių aš einu ryte... 
11 minučių aš galiu sau skirti pietums... 
Kartais kur nors pavėluoju 11 minučių... 

Bet man patinka...
Man patinka 11 minučių skaityt tą pačią žinutę…
Man patinka 11 minučių lėtai sriūbčioti vyną...
Man patinka bučiuotis 11 minučių ir dar patinka galvot apie tas minutes...
Siaubingai patinka ryte einant galvoti apie 11 minučių su Tavim...o vakare
prisižadėti sau...kad būtinai tai susapnuosiu...
Dar patinka 11 minučių būt su Tavimi... 11 minučių tavo glėby...

Aš noriu visų 11 minučių...kurias man pažadėjai...
Mes turim tiek laiko...
Visada norėčiau... Kiekvieną dieną...
Būti... Kvėpuoti... Dusti... Suktis... Kristi... Užsimerkti ir jausti...kaip mane lieti... Jausti tavo karštas lūpas ant veido... Kaklo... Ant rankų... Visur... Užuosti tavo kvapą... koks jis...?...

11 minučių...
Man reikia tiek nedaug... Tik 11 minučių iš Tavo ramių dienų ir naktų...
11 minučių iš Tavo akių... 11 minučių Tavo dėmesio... 11 minučių man... 11 minučių Tavo švelnumo ir Meilės...
Tiek nedaug...
Tik pabūti 11 minučių Tavo glėbyje...Tavo dalimi...Tavimi...
Noriu pavogti Tavo rankas...akis...kaklą...pečius ...nugarą...Tavo lūpas...
Tavo...
11 minučių Tavęs viso... Visu kūnu... Visa siela... 11 minučių jausmo... 11 minučių kūno - iš Tavęs ir iš manęs...

Tu net neįsivaizduoji...kokio didelio ilgesio diena yra šiandien...
Aš nieko negaliu... Nes galvoju apie Tave... Sėdžiu jau valanda ir nieko
daugiau... Tik Tu... Ir tos minutės...
Net neįsivaizduoji kaip man trūksta tų minučių...
11 minučių...
Tiek nedaug iš Tavęs noriu pasiimti - 11 minučių Tavo širdies...

Išgirsk mane... Man labai to reikia... Man labai Tavęs trūksta. Man Tavęs reikia...
Ypač lūpų ir akių... Ypač lūpų... Man reikia 11 minučių Tavo pasaulio...

Pasaulis gali ištverti be Tavęs 11 minučių...
O aš pradedu jausti...kad nebegaliu... "

2012 m. lapkričio 2 d., penktadienis

Laiškas...

Ilgai galvojau kuo rašyti šį laišką,pieštuku ar tušinuku..
Nežinau kodėl tokia mintis parėjo,bet nutariau rašyti tušinuku...
Tai vat..Hmmm nuo ko čia pradėti........
Laiškas,Meilė,šiluma,jausmai..!!....Popieriaus lapas,tušinukas..
Gerai,aš,man vis dar sunku ir nemeluosiu,bet man velniškai skauda,nes žinau,kad ir kaip aš bandyčiau pamiršti viską kas buvo.
AŠ negaliu..NEGALIU,nes tie prisiminimai vis vejasi mane kaip juodas šešėlis tamsoje..
Tu,pamiršai,nebemyli ir nieko nebejauti MAN..O Tavo buvęs gyvenimas,dar velniškai Myli Tave..
Bandai piešti naują piešinį,bet jau kitom spalvom,o aš bandau užbaigti seną..Pripažįstu nesiseka..
Tavo žodžiai jie buvo skaudus..
Žinau,šis laiškas toks beprasmis,kaip ir tas kurį rašiau  anksčiau,kai dar maniau,kad galime išsaugoti Meilę,tą tyra ir nuostabia Meilę...
Man patinka rašyti laiškus..Nors šito laiško Tu neperskaitysi,bet man patinka rašyti laiškus Tau..♥
Praėjau mėnuo..Jis taip lėtai slinko...
Kiekvieną dieną sėdėdavau kambarį ir žiūrėdavau į keturias sienas ir ta tyla buvo žudanti..
Net nepajusdavau,kaip skruostais pradėdavo riedėti sūrios ašaros..
Laikas slinko taip lėtai..Dar dieną atrodydavo,kad viskas gerai,o vakaro aš nelaukdavau labiausiai,nes tamsa mane žudė,tamsa,tyla,keturios sienos,muzika,prisiminimai,laukimas ir aš.....Taip būdavo kiekvieną dieną..
Kol.....Kol aš pradėjau prie to priprasti..Prie tylos,laukimo,tamsos,baimės,ašarų...
Slinko dienos,pradėjo džiūti ašaros...Pripažįstu,kad būna tokių dienų kai visą dieną praverkiu,nes grįžta prisiminimai,bet dabar yra geriau...
Žinau,kad niekada nieko taip nebemylėsiu ,kaip Mylėjau JĮ,kaip Mylėjau Tave..